- apkalbėtojas
- apkalbė́tojas, apkalbė́toja dkt. Apkalbė́tojų bùvo ir bùs, nuo jų̃ nepabė́gsi.
.
apkalbėtojas
Look at other dictionaries:
apkalbėtojas — apkalbėtojas, a smob. (1) 1. M kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti Rm. Teip ... apkalbėtojai ... daro DP514. 2. M.Valanč užkalbėtojas, užbūrėjas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
abydninkas — ×abỹdninkas ( nykas SD118), ė smob. (1) 1. SD118 žr. abydininkas. 2. apkalbėtojas: Jis visada toks abỹdnykas, už kito griekus pramušta galva Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalbėjas — apkalbėjas, a smob. psn. apkalbėtojas, šmeižikas: Nevaikščiosi kaipo apkalbėjas terp žmonių tavo Ch3Moz19,16 … Dictionary of the Lithuanian Language
apklapotojas — ×apklapotojas, a smob. (1); BtPvR1,30 apkalbėtojas, šmeižikas. klapotojas; apklapotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
apmeluotojas — ( is; N), a smob. (1); SD283 apkalbėtojas, šmeižikas: Nebūsi savo tautoje apmeluotojas, nei slapčia neapkalbinėsi Skv3Moz19,16. meluotojas; apmeluotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
aptartojas — aptartojas, a smob. (1), aptar̃tojas (1) KŽ apkalbėtojas, šmeižikas. tartojas; aptartojas; nutartojas; užtartojas … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbėtojas — atkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas atkalba nuo ko: Atkalbėtojas nuo kelionės Rm. 2. Ds užkalbėtojas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
derėjimas — 1 derėjimas sm. (1) 1. → 1 derėti 1: Derėjimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Kt. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą V.Piet. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko LC1887,9. | refl.: Baisus derėjimasis!… … Dictionary of the Lithuanian Language
duliežuvis — ×duliežuvis, ė (plg. l. dwujęzyczny) smob. Sut veidmainys, dvikalbis: Apkalbėtojas ir duliežuvis prakeiktas net daug pamaišo sūderą (sandarą?) turinčių SPII76 … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbėtojas — iškalbėtojas, a smob. (1) 1. DP378 kas iškalba. 2. BŽ586 prikaišiotojas. 3. vertėjas: Kad būt mokėjęs koc kelius žodžius vokiškai, būt galėjęs eiti par iškalbėtoją Užv. | Nereik man advokatų, nereikia iškalbėtojų (tarpininkų) Užv. kalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
